Velniakampio piliakalnio papėdėse
Parašė MariusG   
Antradienis, 14 Gegužės 2013 16:55

Gaivų, ramų šeštadienio rytą kariniame dalinyje raitojamos CKB kuopos karių uniformos rankovės... Laikomasi nustatytų uniformos dėvėjimų taisyklių, bet šis veiksmas labai gerai atspindi ir priežodį reiškiantį pasiruošimą kažkokiems darbams. „Pasiraitoję rankoves“ kimbam į dar vienus kupinus įspūdžių, tikslingus ir prasmingus mokymus!

Neries regioninio parko direktorė Audronė, po kariško pasisveikinimo nuskambėjusio ankstyvą rytą Dūkštų gyvenvietėje, sveikina mus atvykus į istorijos ir gražios gamtos prieglobstį bei linki turiningos dienos. Trisdešimt nekantraujančių, kupinų energijos, motyvuotų ir gerai nusiteikusių karių, su kuopos vėluku rikiuotės priekyje, pradeda karinį žygį. Raižyta vietovė, vieškelius keičiantys miško takeliai ir jau pavasariu persismelkusi gamta – idealios sąlygos vykdyti vieną iš karinio fizinio rengimo normatyvų. Karmazinų pilkapynas, Purvės rėva, Velniakampio regykla ir skardis – trumpų sustojimų vietos, kuriose poilsį deriname su istorijos, botanikos, geologijos žiniomis. Vidmantas išstudijavęs žygio maršrutą ir kiekvienoje iš šių vietų turi parengęs puikų trumpą pristatymą. Netrukdo nei protarpiais prakiūrantis dangus, nei po gilaus miego nubundantys uodai. Įveikti 9.5 vietoje 8 kilometrų, bet rodos jog tokiu maršrutu ir su tokiais bendražygiaiviais ir 20 nebūtų didelis iššūkis.

Viduryje miško, apsamanojęs ir rodos užsimaskavęs nuo išorinio pasaulio ilsisi Velniakampio piliakalnis. Bet jauni, energingi kariai neleis seneliui kultūros paminklui užmigti letargo miegu. Šiandien ši vieta – suderinus su Neries regioniniu parku, mūsų kuopos „DAROM 2013“ objektas. Kariai plušantys piliakalnio papėdėse iš paukščio skrydžio turbūt atrodo kaip skruzdėlynas-kas pjauna, kas neša, kas padeda kitam, visi susiburia trumpai pertraukėlei. Vis daugiau saulės spindulių pasiekia piliakalnio „pakaušį“ ir rezultatas leidžia tikėtis, kad dar po kelių tokių procedūrų piliakalnio papėdės skambės nuo dažnų lankytojų klegesio.

Diena, bežiūrint į gražiai spragsinti laužą, aptariama su tikra, skania lietuviška gira. Kartu jaučiami ir nuovargis, ir ramybė, ir pasididžiavimas. Tuo, kad prisidedame prie gimtos šalies gamtos, istorijos, kultūros saugojimo ir pažinimo. Rytoj laukia derybų, motyvuojanti gerbiamo plk. ltn. Valerijaus Šerelio paskaitos bei rikiuotės pratybos. Turime kuopos simbolinę taurę, turime tradicijas, „turime“ gerą, prasmingą laiką!