Pirmieji maskuojamųjų dažų dryžiai ir priesaikos aidas Valdovų rūmuose
Parašė MariusG   
Antradienis, 01 Liepos 2014 18:49

 
Naujas, veržlus, gaivus, daug žadantis vėjo gūsis padvelkė kuopoje vasaros pradžioje. Mūsų gretas sustiprina 10 jaunų, gabių, perspektyvių karių! Birželio pirmosiomis dienomis Rukloje jie mokėsi karybos pagrindų sutrumpintuose baziniuose kario savanorio kursuose. Įspūdžiai.

 

„Vykstant į bazinius mokymus kiekvienas iš mūsų galbūt šiek tiek jaudinosi, bet tuo pačiu su šypsena veide ir nekantriu smalsumu laukė dar nepatirtų įspūdžių. Ištraukti iš savo kasdienės aplinkos kažkiek skirtingai įsivaizdavome, kas mūsų laukia, bet visi tikėjomės visiškai naujos patirties, naujų įgūdžių, pojūčių, o gal net naujo požiūrio į tam tikrus dalykus. Vieni mūsų jau beveik žinojo ko tikėtis iš kursų, kiti nedrąsiai spėliojo kokios bus ateinančios dienos, treti net nedrįso spėti, nes žinojo nepataikysiantys. Kursų pabaigoje visi pripažino, kad kursai savo turiniu ir įgyvendinimu pranoko beveik visus lūkesčius.“
„Pati kursų programa  apėmė keletą sričių. Čia buvo ir rikiuotės, ir karo topografijos, ir ginklo valdymo ir taktikos pagrindų ir, žinoma, praktiško pratinimo prie kariškos drausmės bei kareivinių gyvenimo. Reikia pažymėti, kad programa buvo trumpa (vos 5 dienos!) ir visiškai nauja. Visai nenuostabu, kad tai kėlė papildomą iššūkį instruktoriams, tačiau jų atsidavimas ir geranoriškumas buvo viena iš kursų sėkmės paslapčių. Mums patiems dauguma disciplinų buvo visiškai naujos ir nepažįstamos, tad užberdavome savo instruktorius papildomais klausimais – norėjome sužinoti dar ir dar.“
„Ir ne tik sužinoti. Kursai jokiu būdu nebuvo vien teorinės paskaitos ar lengvas pasivaikščiojimas miške. Daugeliui taip pat teko perlipti per save prisijaukinant ginklą ar mokantis kariškos drausmės ar suprantant, kiek daug galima nuveikti per dvi minutes. Turbūt nesuklysime pasakę, kad visiems šie mokymai ne tik pakeitė požiūrį į Lietuvos Kariuomenę, bet taip pat daug padėjo tobulėjant asmeniškai.“
„Pabaigai belieka padėkoti. Visiems, kurių dėka šie kursai įvyko, o ypač instruktoriams už jų geranoriškumą ir atsidavimą dirbant su visiškai „žaliais“. Tikimės, iki naujų susitikimų!“

Birželio 14-ąją ant vieno iš garbingiausių ir iškilius valstybės laikus menančio grindinio mūsų kovos broliai prisiekė. Balsai skaitant priesaikos tekstą Valdovų rūmuose skambėjo užtikrintai, garsiai ir pakiliai.  Po kuopos draugų sveikinimų ir linkėjimų, į eilę rikiavosi giminės ir artimieji. Šeštadienio ryto ceremonija abejingų nepaliko, o šventės fone jau buvo galima išgirsti pokalbius dėl artėjančių kuopos pratybų.. Jau greitai!..