Karinio „Humvee“ testas: amerikietiškas bekelės limuzinas
Ketvirtadienis, 30 Balandžio 2015 15:19

Šios progos laukiau net 23 metus! Nors 1992 m. Vilniaus technikos mokykloje Plytinės g. įgijau teisę vairuoti ne tik lengvąjį automobilį, bet ir sunkvežimį (matydamas, kad man motociklai labiau rūpi nei mokslai, tėvukas buvo įsitikinęs, kad bent taip užsidirbsiu duonos kąsniui), tačiau prie sunkiasvorės mašinos vairo vėl sėdau tik praėjus beveik ketvirčiui amžiaus. Užtat kokios!

Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokyklos organizuojamuose savaitės trukmės „Humvee“ automobilių kursuose buvau vienintelis karys-savanoris. Į juos vyrai susirinko iš visos Lietuvos, daugelis turėjo nemažą karinės technikos vairavimo patirties bagažą – kariai galėjo pasigirti praktika prie sunkiasvorių „Sisu“ vairo, taip pat vikšrinių šarvuočių vairuotojo pažymėjimais. Tad nors ir vyriausias grupėje, apie karinę techniką išmaniau mažiausiai, ką jau kalbėti apie praktiką. Nors civiliame gyvenime dažnai tenka bandyti naujus automobilius (esu apie automobilius rašantis žurnalistas), tačiau iš arčiau susipažinti su karine technika pavyko tik įstojus KASP gretas. Ir nors tai nebuvo pagrindinis stimulas, tačiau suteikė neįkainojamą pridėtinę vertę išties įdomiuose savanorių mokymuose.

Koks gi šio automobilio pavadinimas?

Taigi, užpildę ir pasirašę visus reikiamus dokumentus ir instrukcijas, vykstame į šalia Kazlų Rūdos esantį brigados generolo Kazio Veverskio poligoną – čia gyvensime ir mokysimės teorinių ir praktinių „Humvee“ automobilio eksploatacijos žinių. Kursų vadovas – kariuomenės mokyklos specialistų rengimo kursų transportavimo, techninio aptarnavimo ir remonto specialistų mokymo poskyrio viršininkas kpt. Linas Katkauskas nuo pat pradžių mums tiksliai išaiškina vieną tiesą – šis automobilis nėra vadinamas „Hummer“ (tokiu pavadinimu parduodamas civilinis automobilis tik išoriškai panašus į karinį transportą), o tikrasis šio automobilio pavadinimas yra „High Mobility Multipurpose Wheeled Vehicle“ (HMMWV) – didelio mobilumo daugiatikslis ratinis automobilis. Sutrumpintai šis kariškas automobilis vadinamas tiesiog „Humvee“.

Šį automobilį, laimėjusi JAV Gynybos ministerijos paskelbtą konkursą, nuo 1983 metų gamina „AM General“ kompanija. 1992 metais buvo pristatyta ir civilinė šio modelio versija „Hummer H1“, kurio pirmasis pirkėjas buvo veiksmo filmų žvaigždė ir politikas Arnoldas Schwarzeneggeris. Vėliau civilinių „Hummer“ automobilių licencija buvo parduota „General Motors“ kompanijai, tačiau H2 ir tuo labiau H3 automobiliai su kariniu modeliu, išskyrus automatinę pavarų dėžę, neturėjo nieko bendro.

Teorija gerai, bet praktika geriau

Dvi dienas „kalame“ teoriją – automobilio vairuotojas turi ne tik žinoti technines automobilio charakteristikas, bet ir išmanyti kur ir kokie pilami skysčiai, kaip dažnai atliekama automobilio priežiūra, kokie galimi gedimai ir kaip jų išvengti. Čia didelių diskusijų nėra – profesionalams nereikia ilgai aiškinti kuo diferencialas skiriasi nuo pavarų dėžės ir kodėl svarbu tikrinti alyvos ir kitų skysčių lygį. Įvertiname dėstytojų profesionalumą – viskas dėstoma tiksliai ir nuosekliai, o ir mano žurnalistinis smalsumas patenkinamas su kaupu. Ir visgi teorija lieka teorija, tad norisi greičiau sėsti prie automobilio vairo!

Stebint iš šalies žvalgybiniam patruliavimui ir konvojavimui skirtas visureigis imponuoja įspūdinga ir agresyvia išvaizda, o labiausiai į akis krenta didesnis nei 2 metrų automobilio plotis. Tuo tarpu šio monstro ilgis – viso labo tik 4,8 metro. Maždaug tokio dydžio yra „Opel Insignia“ ar „Volkswagen Passat“ automobiliai. Aukštis taip pat prilygsta įprastiems SUV automobiliams – 1,81 m. Žvelgiant per TV ekraną ar į gatve važiuojančių karinių automobilių koloną, jis atrodo kur kas didesnis.

Bet kaip sakoma – svarbu ne ūgis, o smūgis! Tad ir šio automobilio didžiausias privalumas – net 41 cm siekianti automobilio prošvaisa (39 cm šarvuotoje versijoje) – tai maždaug du ir daugiau kartų daugiau nei įprastų tokio paties aukščio SUV automobilių prošvaisa! Didelę prošvaisą užtikrino ir vienas itin sumanus sprendimas – kiekviename rate yra reduktorius, kuris leido sumontuoti pusašius aukščiau ir papildomai padidinti prošvaisą maždaug 10 centimetrų.

Važiuojant per kliūtis galima įvertinti ir dar viena šio rėminio visureigio privalumą – visi transmisijos agregatai – priekinis ir galinis diferencialai, automatinė keturių pavarų dėžė, skirstymo dėžė ir kardanai yra sumontuoti virš rėmo, todėl nebaisu pažeisti gyvybiškai svarbius agregatus. Žinoma, dėl tokio sprendimo automobilio salone gana ankšta, nes čia itin daug vietos užima transmisijos tunelis. Patruliniame automobilyje yra numatytos 4 vietos vadui, vairuotojui, ryšininkui, šauliui, taip pat penkta vieta kulkosvaidininkui, kuris sėdi ant specialaus diržo. Kita šio automobilio modifikacija skirta karių pervežimui – tokiu automobiliu gali važiuoti 2 ekipažo nariai ir 8 kariai.

Tačiau kai automobiliu išvažiuoji į bekelę, pamiršti bet kokius nepatogumus, o automobilio pravažumas ir galimybės tiesiog užburia. Dėl trumpos priekinės dalies jis gali įvažiuoti net į 60 laipsnių įkalnę, dėl žemo svorio centro gali važiuoti įstrižai itin stačiu šlaitu, užvažiuoti ant daugiau nei pusės metro laipto ir įveikti didesnę nei 1,5 metro gylio vandens brastą. O liudininkai pasakoja, kad sprogimo atveju, užvažiavus ant prieštankinės minos, gelbėja toli automobilio kampuose esantys ratai – toks sprendimas yra išgelbėjęs ne vieną, taip pat ir Afganistane misiją atliekančių lietuvių, gyvybę!

Ir nors automobilio kėbulas aliumininis, variklio dangtis pagamintas iš stiklo pluošto, rėmas – iš itin tvirto plieno, automobilis nėra lengvas. Nešarvuota automobilio versija sveria nuo 3000 kg, šarvuota, kurios stiklai ir kėbulas gali atlaikyti 7,62 mm kalibro automatinio ginklo šūvius – maždaug tona daugiau (tikslūs automobilių svorio duomenys skiriasi, priklausomai nuo komplektacijos).

Bekelei pritaikyta pakaba

Nustebino sėdėjimo vieta prie automobilio vairo – nors nei vairas, nei sėdynė nesireguliuoja nei viena kryptimi, pačios sėdynės stebėtinai minkštos, o sėdėjimo padėtis gana patogi. Be to, ne itin didelio diametro vairas sumontuotas statmenai lyg lengvajame automobilyje, vairo stiprintuvas veikia gana lengvai – tikriausia nieko keisto, kad šį automobilį kūrė komfortą vertinantys amerikiečiai. Tik štai stovinčio šarvuoto automobilio vairo pasukti nepavyks – stiprintuvui nepakanka galios.

Nustebino ir važiavimas. Taip, garso izoliacijos čia nėra, bet ausis maloniai glosto urzgiantis žemasūkis 6,5 l V8 190 AG ir 515 Nm turbodyzelinis motoras (nešarvuotame automobilyje montuojamas atmosferinis 160 AG ir 393 Nm motoras). O pats automobilis, turintis nepriklausomą visų ratų pakabą, ne tik keliu, bet ir bekele sklendžia stebėtinai komfortiškai. Galima įtarti, ilgesnėje kelionėje jautresnius piliečius gali ir užsūpuoti, bet lekiant miško keliu ar išdaužytu žvyrkeliu tokia pakaba – tikra palaima.

Žinoma, reikia pasiruošti ir tam tikriems iššūkiams. Pirmiausiai, reikia priprasti prie vairo sistemos veikimo – suktelėjus vairą, inertiškas automobilis tik sudvejojęs pradeda brėžti numatytą trajektoriją, tad greitai ir tiksliai įveikti posūkius reikės pasitreniruoti. Taip pat čia nėra ir elektroninių pagalbininkų – užklimpus bekelėje, tenka kaire koja spausti stabdį ir imituoti diferencialo blokavimą. Salono šildymas primityvus ir, kaip sako „Humvee“ vairuotojai, žiemą važiuoti gana žvarbu. O ir kondicionierius sumontuotas tik šarvuotame automobilyje.

Užtat viskas paprasta ir suprantama. O į valias išsimurkdžius gūdžiose klampynėse, automobilį galima nuplauti aukšto slėgio srove. Ir ne tik išorę, bet ir saloną, mat apsaugota ir patikima elektronika (automobilyje nėra net saugiklių – už viską atsakingas vienintelis valdymo blokas) vandens nebijo! Ir nepamiršti užpilti degalų – „Humvee“ jų vidutiniškai sunaudoja apie 24 l/100 km, o važinėjant bekele 100 km gali nepakakti ir 40 l...

Noras išbandyti daugiau automobilių

Bet ką tos degalų sąnaudos – esu išbandęs ne vieną dešimtį automobilių, tačiau šis man paliko itin didelį įspūdį. Jis tvirtas, paprastas ir patikimas – žinai, kad šiuo amerikiečiu gali pasitikėti it ginklo broliu. Verta paminėti, kad dar didesnius šiltus jausmus automobiliui užtvirtino pasivažinėjimas naudojant naktinio matymo prietaisus – skrosti naktį tamsoje su išjungtais automobilio žibintais (žinoma, tik poligono teritorijoje) piktai urzgiančiu kariniu automobiliu, kuris nebijo nieko, yra ypatingas jausmas!

Tad sau pažadėjau, kad atsiradus bet kokiai galimybei, stengsiuosi praplėsti žinias, susipažindamas pats ir supažindindamas skaitytojus su nauja karine technika. Tad iki kito karto prie karinio automobilio vairo!

 

„HMMWV M1114“ vizitinė kortelė

Variklio darbinis tūris: 6468 cm³

Degalai: dyzelinas

Galia: 142 kW/190 AG/3400 aps./min.

Maksimalus sukimo momentas: 515 Nm/1700 aps./min.

Pavarų dėžė: 4 laipsnių automatinė

Varantieji ratai: visi

Ilgis: 4833 mm

Plotis: 2160 mm

Aukštis: 1850 mm

Prošvaisa: 390 mm

Svoris: 4447 kg

Įsibėgėjimas iki 48 km/val.: 9,4 sek.

Įsibėgėjimas iki 80 km/val.: 26,1 sek.

Maksimalus greitis: 125 km/val.

Vidutinės degalų sąnaudos: apie 24 l/100 km

 

Delfi pasirodė medžiaga iš Humvee kursų:

http://www.delfi.lt/auto/testai/karinio-humvee-testas-amerikietiskas-bekeles-limuzinas.d?id=67730640